Dovanojimas, testamentas ar išlaikymo sutartis

Dovanojimas, testamentas ar išlaikymo sutartis?

Visiems suprantama, kad suaugę vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Šią tėvų teisę saugo ir gina įstatymas. Deja, ne visi vaikai sąžiningai vykdo savo pareigą rūpintis senais tėvais. Neretai vienišas ir apleistas žmogus pagalbos ieško svetur (pas kaimynus, pažįstamus, tolimus giminaičius). Dažnai už šią pagalbą senolis atiduoda juo besirūpinančiam asmeniui savo užgyventą turtą – namus. Populiariausi tokių santykių teisinio įforminimo būdai – testamentas, dovanojimas arba išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Kuo šie teisiniai instrumentai skiriasi, ir kas geriausiai apsaugos ir užtikrins senyvo žmogaus interesus?

Testamentas – tai asmens valios išreiškimas, kam turi atitekti jo turtas po jo mirties. Testamentu galima palikti visą turtą ar jo dalį arba konktretų daiktą pasirinktiems asmenims. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties. Testamentą sudaręs asmuo išlieka turto savininku, gali savo turtu laisvai disponuoti, o testamentą gali bet kada pakeisti ar panaikinti. Tad jei asmuo tam tikrą pagalbą, paslaugas ar išlaikymą gauna mainais už testamentą, tai jis niekuo nerizikuoja. Priešingai, šiuo atveju rizikuoja senoliui pagalbą teikiantis asmuo: jei jis tai daro tik dėl to, kad po senolio mirties gautų turto, tai jis gali likti be nieko (dėl minėtos galimybės bet kada testamentą pakeisti ar atšaukti). Beje, reikia pažymėti ir tai, kad neretai testamentai po asmens mirties būna ginčijami teisme, pvz., kai tėvais nesirūpinę vaikai netikėtai sužino, kad tėvas ar motina „nušalino“ juos nuo paveldėjimo, sudarydami testamentą ir palikdami turtą svetimam žmogui.

Testamentai gali būti oficialieji arba asmeniniai. Oficialieji testamentai yra tvirtinami notaro, registruojami Testamentų registre, ir taip užtikrinama, kad asmens valia bus žinoma ir vykdoma. Testamentai keičiami arba naikinami taip pat notarine tvarka. Tiesa, kol asmuo gyvas, tiek testamento turinys, tiek pats faktas, ar testamentas yra sudarytas, ar ne, yra paslaptis. Asmeninis testamentas – tai asmens ranka surašytas testamentas. Jis turėtų būti įdėtas į voką, užklijuotas ir perduotas notarui saugoti. Jei toks testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, po testatoriaus mirties jis per vienerius metus turi būti patvirtintas teismo. Priešingu atveju, asmeninis testamentas negalios.

Dovanojimas – tai dvišalė sutartis, kuomet asmuo neatlygintinai atiduoda savo turtą kitam asmeniui, o šis dovaną priima. Vienašališkai atsiimti dovanos negalima. Sudarydamas dovanojimo sutartį asmuo perleidžia savo nuosavybės teisę, ir turto savininku tampa apdovanotasis. Dovanoti savo turtą gali būti rizikinga, jei tai daroma mainais už tam tikras paslaugas ar tęstinę pagalbą. Pasitaiko, kad apdovanotasis, žadėjęs rūpintis ir teikti pagalbą dovanotojui, ilgainiui savo pažadus pamiršta, tačiau dovanotojui susigrąžinti padovanotą turtą gana sudėtinga. Todėl dovanoti turtą vertėtų tik ypač patikimam asmeniui, ir, be to, sutartyje numatyti dovanotojo teisę naudotis dovanojama gyvenamąja patalpa iki mirties, t.y. pasilikti teisę gyventi dovanojamame būste, kad nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, netaptumėte benamiu. Nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis turi būti patvirtinta notaro ir įregistruota viešame nekilnojamojo turto registre, kurį tvarko VĮ Registrų centras.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi mainais už tam tikrą nekilnojamąjį turtą (butą, namą, žemės sklypą) asmuo (rentos mokėtojas) įsipareigoja turtą perdavusį asmenį (rentos gavėją) išlaikyti iki mirties. Į „išlaikymo“ sąvoką įeina aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimas, sveikatos priežiūra. Sutarties šalys gali išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis piniginėmis įmokomis, mokamomis iki rentos gavėjo gyvos galvos. Jei išlaikymas vykdomas netinkamai ar išvis nevykdomas, išlaikomas asmuo turi teisę reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti perduotą turtą. Įstatymas numato papildomą saugiklį: perleisti pagal šią sutartį įgytą nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims rentos mokėtojas gali tik turėdamas išankstinį rašytinį rentos gavėjo sutikimą, patvirtintą notaro. Kitaip tariant, kol išlaikytinis gyvas, jo perduotas turtas, nors ir nebepriklauso jam, tačiau jo interesais yra suvaržytas, ir naujasis savininkas negali šiuo turtu laisvai disponuoti. Priešingai nei dovanojimas, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis tiksliau atspindi ir įformina šalių lūkesčius ir motyvaciją, kai nekilnojamas daiktas perduodamas mainais už išlaikymą ar panašią pagalbą. Kaip ir dovanojimo sutartis, išlaikymo iki gyvos galvos sutartis turi būti patvirtinta notaro ir įregistruota viešame registre.

Profesionalų patarimą, kaip geriausia pasielgti konkrečioje Jūsų situacijoje, galite gauti pas notarą.