Mediacija – galimybė išspręsti ginčą taikiai

Mediacija – galimybė išspręsti ginčą taikiai ir taip, kaip norisi patiems

Pastaraisiais metais ypač populiarėja mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kur sprendimą dėl ginčo išsprendimo priima ne teismas, o pačios ginčo šalys, kurios geriausiai žino, ko nori. Šalims sprendžiant ginčą, dalyvauja nepriklausomas tarpininkas – mediatorius, kuris padeda šalims susitarti, tačiau pats nepriima jokio šalims privalomo sprendimo. Mediatorius yra trečioji šalis, kuri padeda ginčo šalims pasiekti norimą rezultatą – priimti taikų sprendimą, kuo labiau tenkinantį abi šalis, jis tik moderuoja procesą, kontroliuoja šalis, kad šios laikytųsi nustatytų taisyklių, nekonfliktuotų tarpusavyje ir koncentruotųsi ties ginčo esme.

Ginčą spręsti mediacijos būdu galima tiek ginčui jau persikėlus į teismą, tiek ir iki teismo. Mediacija, vykstanti teisminio proceso metu, vadinama teismine mediacija. Ji šalims yra nemokama. Šalys, teisėjui pasiūlius, gali sutikti pabandyti ginčą sureguliuoti mediacija. Tokiu atveju teismo procesas sustabdomas, o šalys nukreipiamos pas mediatorių. Šalių pasiektas susitarimas yra patvirtinamas teismo ir tampa privalomas šalims, jis turi teismo sprendimo galią ir gali būti vykdomas priverstine tvarka. Nepasiekus susitarimo, ginčas grįžta į teismą ir sprendžiamas bendra tvarka pagal teismines procedūras.

Kilusį ginčą šalys gali sureguliuoti mediacijos būdu ir nesikreipdamos į teismą (tai neteisminė mediacija). Šalims tereikia pačioms susirasti mediatorių, susitarti dėl ginčo išsprendimo ir savo priimtą taikos susitarimą pateikti teismui patvirtinti. Šalių pasiektas susitarimas, patvirtintas teismo, turi šalims įstatymo galią ir prireikus gali būti priverstinai vykdomas.

Pagrindiniai mediacijos principai:

Savanoriškumas. Asmuo savo noru, laisva valia pasirenka šį alternatyvų ginčų sprendimo būdą, jame dalyvauja bei gali iš jo pasitraukti kada panorėjęs, nenurodydamas jokių priežasčių.
Konfidencialumas. Tiek informacija, gauta mediacijos metu, tiek pats procesas yra tik mediatoriaus ir šalių žinioje.
Mediatoriaus nešališkumas, neutralumas bei nepriklausomumas. Pats mediatorius nėra susijęs nė su viena iš šalių, šalys mediatoriui yra lygios ir jis neturi nei finansinio, nei asmeninio suinteresuotumo mediacijos proceso baigtimi.

Mediacijos būdu galima spręsti bet kokius ginčus – turtinius, neturtinius, šeimyninius, kaimynų, verslo, bendraturčių, paveldėtojų ir t.t. Nuo 2020 m. mediacija šeimos bylose (skyrybų, vaikų išlaikymo) privaloma.

Pagrindinis mediacijos privalumas ir skirtumas nuo teisminio ginčų sprendimo yra tas, kad ginčą galima išspręsti labai greitai, efektyviai, pagal savo pageidavimus ir prioritetus. Teisėjas yra saistomas daugybės teisinių procedūrų ir principų, nuo kurių nukrypti negali, teisminiai procesai negalimi be rašytinių teisinių dokumentų, o mediacija yra neformali ir lanksti, nerašytinė. Be to, mediacijos esmė ir tikslas – ne tik išspręsti ginčą ir sutaikyti šalis, bet ir atkurti socialinę taiką tarp šalių, kad jos galėtų ateityje pozityviai bendrauti. Mediatorius yra profesionalus ginčo koordinatorius, padedantis šalims išgryninti ginčo esmę ir pasiekti teisę atitinkantį taikų susitarimą, savo galia prilyginamą teismo sprendimui. Mediatoriaus funkcijas gali atlikti ir notarai, antstoliai, advokatai.