Sutuoktinių turtiniai santykiai

Sutuoktinių turtiniai santykiai

Be abejo, santuoka visų pirma grindžiama abipusio pasitikėjimo, meilės ir pagarbos santykiais. Visgi dviejų žmonių sąjunga neišvengiamai sukelia teisines pasekmes ir sutuoktinių turtiniuose santykiuose. Sutuoktiniai, prieš sudarydami santuoką ar bet kada jau būdami susituokę gali sudaryti vedybų sutartį ir nustatyti savo turto teisinį režimą. Galima susitarti, kad visas įgyjamas turtas bus asmeninė nuosavybė to sutuoktinio, kurio vardu bus įgytas, arba kad visas turtas bus bendra jungtinė nuosavybė, arba bendra dalinė nuosavybė (t.y. bus įgyjama tam tikromis dalimis, pvz., 1/3 ir 2/3 arba ½ ir ½ ). Teisinį režimą sutartimi galima nustatyti visam turtui, jo daliai, tam tikrai turto rūšiai (pvz., nekilnojamajam turtui ar pinigams bankų sąskaitose) ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartys tvirtinamos notariškai ir registruojamos viešame Vedybų sutarčių registre. Vedybinės sutartys vis dar nėra labai populiarios, nors kasmet šių sutarčių skaičius auga (Centrinės hipotekos įstaigos, tvarkančios Vedybų sutarčių registrą, duomenimis, pirmaisiais, 2003-iaisias, registro veiklos metais buvo sudaryta ir įregistruota 160 vedybų sutarčių, o 2012 m. – jau 958 vedybų sutartys per metus).

Jei sutuoktiniai vedybų sutarties nesudaro, jiems taikomas įstatymų numatytas turto teisinis režimas. Pagal jį visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, kad sutuoktiniai yra turto bendrasavininkiai, tačiau konkrečios jiems priklausančios turto dalys nėra nustatytos. Preziumuojama, kad šios dalys lygios, tačiau sutuoktiniai, sudarydami turto pasidalijimo sutartį, šias dalis gali pakeisti. Sudaryti turto pasidalijimo sutartį sutuoktiniai gali ne tik ištuokos atveju, tačiau ir būdami santuokoje, jei yra poreikis. Ši sutartis turi būti patvirtinta notaro ir registruojama viešame registre. Vertėtų žinoti, kad ne tik santuokos metu įgytas turtas, tačiau ir periodiškai gaunamos lėšos (pvz., darbo užmokestis, pensija, pašalpa) laikomos bendra sutuoktinių nuosavybe ir ištuokos atveju arba vieno iš sutuoktinių mirties atveju pusė šių turimų lėšų priklausytų kitam sutuoktiniui. Kita vertus, santuokos sudarymas nereiškia, kad sutuoktiniai nebegali turėti asmeninės nuosavybės. Sutuoktinių asmenine nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat santuokos metu sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas, sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (pvz., drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Jei sutuoktinis pardavė jam asmenine nuosavybe priklausantį turtą ir už gautas lėšas įsigijo kito turto, šis jau bus laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, nebent sutartyje bus aiškiai išreikšta valia, kad sutuoktinis šį naująjį turtą įgyja asmeninėn nuosavybėn.

Turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, abu sutuoktiniai gali disponuoti bendru sutarimu. Jei sutuoktiniai nori disponuoti nekilnojamuoju turtu, vertybiniais popieriais, kurie yra bendroji nuosavybė, sandorius jie gali sudaryti tik abu kartu, arba vienas sutuoktinis, turėdamas notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovauti kitam sutuoktiniui šiame sandoryje. Turtu, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktiniai gali disponuoti savo nuožiūra. Tiesa, jei asmenine nuosavybe esantis turtas yra šeimos gyvenamoji patalpa, ja disponuoti galima tik turint rašytinį kito sutuoktinio sutikimą. O jei šeima dar turi nepilnamečių vaikų, teks gauti ir teismo leidimą.

Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (pvz., atliktas kapitalinis remontas, rekonstrukcija ar pan.). Šiuo atveju sutuoktinis, kurio lėšomis ar darbu buvo pagerintas kitam sutuoktiniui priklausantis turtas, turėtų kreiptis į teismą. Tačiau jei tarp sutuoktinių ginčo nėra, galima sudaryti vedybų sutartį, priskiriant šį turtą bendrajai nuosavybei, arba tiesiog dalį turto padovanoti kitam sutuoktiniui.

Atsakomybė pagal prievoles priklauso nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių (t.y. ją prisiėmė abu arba ji prisiimta nors ir vieno iš sutuoktinių, tačiau bendriems poreikiams ir šeimos interesams), ar asmeninė vieno sutuoktinio. Prievolės, kurias prisiėmė abu sutuoktiniai bendrai (pvz., abu paėmė paskolą iš banko), arba prievolės, kurią prisiėmė vienas sutuoktinis, tačiau šeimos interesais, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Jei bendro turto nepakanka, išieškoma iš asmeninio sutuoktinių turto. Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, abu sutuoktiniai atsako bendrai. Tačiau jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo paėmė paskolą ar pirko prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, kitas sutuoktinis pagal šią prievolę neatsako. Jeigu prievolė atsirado iki santuokos įregistravimo arba kartu su turtu sutuoktinis paveldėjo skolas, šios negali būti tenkinamos iš bendro turto dalies, priklausančios kitam sutuoktiniui, t.y. gali būti tenkinamos tik iš asmeninio sutuoktinio turto.