Kai negaliu veikti pats, galiu turėti atstovą

Gyvenime neretai pasitaiko situacijų, kai dėl didelio užimtumo, sveikatos būklės, kompetencijos stokos ar kitų priežasčių asmuo negali pats asmeniškai tvarkytis savo reikalų. Tokiais atvejais galima turėti atstovą. Atstovą ir atstovaujamąjį būtinai turi sieti pasitikėjimu grįsti santykiai. Populiariausia ir patogiausia atstovavimo įforminimo priemonė – įgaliojimas. Šį dokumentą pasirašo asmuo, kuris savo valia suteikia įgaliojimus kitam asmeniui veikti jo vardu ir dėl jo interesų (įgaliotojas). Įgaliojime nurodoma, kokį asmenį, kokiam terminui ir kokius konkrečius veiksmus atlikti įgaliojama. Įgaliotinis (atstovas) įgaliojimo pasirašymo metu neprivalo dalyvauti, tačiau išduotas įgaliojimas neįpareigoja jo veikti kito asmens labui, jei jis nesutinka ir nenori to daryti. Kaip minėta, tai yra pasitikėjimo, pagalbos ir geranoriškumo santykiai. Tiesa, atstovas ir atstovaujamasis gali susitarti, kad  už atstovavimą bus atsilyginta, tačiau praktikoje šie santykiai paprastai būna neatlygintiniai. Veikti per atstovą galima atliekant bet kokius teisinius veiksmus, išskyrus tuos, kurie yra išimtinai asmeninio pobūdžio (pvz., negalima įgalioti kito asmens susituokti, pripažinti tėvystę ar parašyti testamentą). Fizinių asmenų duodami įgaliojimai dauguma atvejų turi būti patvirtinti notariškai, išskyrus keletą išimčių. Įgaliojimą, kurį fizinis asmuo duoda korespondencijai (konkrečiai – siunčiamiems pinigams ir pašto siuntiniams) gauti, taip pat darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiais susijusioms išmokoms, pensijoms, pašalpoms, stipendijoms ar viešosioms ir administracinėms paslaugoms gauti, gali patvirtinti organizacija, kurioje fizinis asmuo dirba ar mokosi, daugiabučių namų savininkų bendrijos, kurios name gyvena fizinis asmuo, pirmininkas, seniūnijos, kuriai priskirtoje teritorijoje gyvena fizinis asmuo, seniūnas. Tam tikrais atvejais įgaliojimas gali būti sudaromas elektronine forma, pasirašant jį elektroniniu parašu ir įregistruojant viešame įgaliojimų registre. Įgaliojimas netenka galios, jei įgaliotojas miršta ar pripažįstamas neveiksniu, taip pat kai baigiasi įgaliojime nurodytas jo galiojimo terminas arba įgaliotojui panaikinus jį iki termino pabaigos. Atstovas, veikdamas įgaliotojo vardu, privalo būti sąžiningas ir veikti naudingiausiu įgaliotojui būdu ir tik dėl įgaliotojo interesų, vengti interesų konflikto, kai veikdamas kito asmens vardu gali gauti asmeninės naudos (pvz., jeigu įgaliotojas suteikė teisę atstovui parduoti jo turtą, tai atstovas negali jo parduoti savo artimiesiems giminaičiams už ypač mažą kainą).

Kai asmuo dėl fizinio trūkumo, ligos, neraštingumo ar kitokių priežasčių negali asmeniškai pasirašyti, šio asmens pavedimu sandorius už jį gali pasirašyti kitas asmuo. Šiuo atveju asmuo pats dalyvauja sudarant jo vardu sandorį, asmeniškai išreiškia savo valią, o tik patį fizinį veiksmą – pasirašymą – atlieka kitas asmuo, kuris nėra laikomas atstovu.

Kai asmuo serga psichine liga ar dėl silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, jis teismo tvarka gali būti pripažintas neveiksniu ir jam paskirtas globėjas, kuris bus šio asmens atstovas ir turto administratorius bei turės teisę sudaryti neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius.

Jei asmuo yra veiksnus, tačiau dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, jo prašymu teismas jam gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją, su kuriuo sudaroma sutartis ir apibrėžiama, kokios bus rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Praktikoje šia galimybe retai naudojamasi, kadangi paprastesnis būdas yra išduoti įgaliojimą.

Ukmergės r. sav. 3-iojo notaro biuro notarė Vaidota Majūtė (c) 2020